Terapijos intensyvumas priklauso nuo kelių veiksnių: problemos pobūdžio, terapijos metodo, kliento poreikių ir galimybių.

• Dažniausiai taikomas terapijos intensyvumas – 1 kartas per savaitę, trukmė 45–60 minučių.
• Kintantis arba retinamas dažnumas atsižvelgiant į kliento progresą ar poreikį
  • Kas dvi savaites – po intensyvesnio laikotarpio, kai jau pasiekta pažanga ar pasikeitus kliento poreikiui
  • Palaikomoji terapija – kartą per mėnesį – stabilizavus būklę arba tęsiant ilgalaikį savęs pažinimo darbą
• Intensyvesnė terapija – 2–3 kartus per savaitę esant sunkesniems emociniams ar asmenybės sutrikimams.
• Krizinė intervencija arba trumpalaikė intensyvi terapija – gali vykti net kasdien ar kas kelias dienas, ypač esant rimtam krizių periodui, savižudybės rizikai ar trauminio įvykio metu/poveikyje.

Terapinės sesijos trukmė 45-60 min. Trukmė planuojama atsižvelgiant į kliento amžių, problematiką.

Tarp psichoterapinių sesijų vyksta labai svarbus, bet dažnai nematomas terapijos etapas – asmeninis refleksijos ir integracijos procesas, kai žmogus perdirba, taiko ar išgyvena tai, kas buvo aptarta sesijoje.

Tarp sesijų vyksta svarbūs vidiniai procesai:

• Refleksija – klientas mintyse grįžta prie to, kas buvo kalbėta, jam gali kilti naujų įžvalgų arba emocinių reakcijų, kurios sesijos metu dar nebuvo aiškios, kartais net sapnai atspindi tai, kas vyko terapijoje.
• Emocijų pokyčiai – kai sesijoje iškeliami gilesni jausmai, jie gali dar suintensyvėti ar svyruoti nuo palengvėjimo iki liūdesio, pykčio ar nerimo.
• Naujų įžvalgų taikymas gyvenime – kai taikoma kognityvinė elgesio terapija ar į sprendimus orientuota terapija, dažnai klientas gauna konkrečias užduotis (pvz., vesti dienoraštį, keisti elgesį, taikyti naujas strategijas) ir per savaitę bando pritaikyti tai, ką sužinojo ar suprato.
• Vidinio konflikto išryškėjimas – tarp sesijų klientas dažnai suvokia kiek nori/nenori keistis. Kartais atsiranda pasipriešinimas terapiniam procesui, ypač jei terapijoje paliestos temos kelia diskomfortą ar grėsmę įprastiems įsitikinimams.
• Sąmoningumo didėjimas –klientas ima pastebėti, kada ir kodėl reaguoja tam tikrais būdais.
• Santykio su terapeutu apmąstymas – terapinis santykis tampa savotišku visų kliento santykių atspindžiu ir jis gali reflektuoti: „Kaip aš reaguoju į kitą žmogų, kai atsiveriu?“, „Ar jaučiu pasitikėjimą?“, „Ką tai sako apie mano santykius apskritai?“

Psichoterapijos trukmė skirtinga – ji labai priklauso nuo problemos pobūdžio, terapijos metodo, kliento tikslų ir net asmeninių savybių.

• Trumpalaikė psichoterapija
  • Trukmė: 6–20 sesijų
  • Tikslas: spręsti konkretų, aiškiai apibrėžtą sunkumą.
  • Problematika: nerimo ar depresijos simptomams mažinti, vieno įvykio (traumos, netekties, išsiskyrimo) įveikai, streso ar perdegimo valdymui, sprendimų priėmimui.
• Vidutinės trukmės terapija
  • Trukmė: 3–12 mėnesių (apie 20–50 sesijų)
  • Tikslas: gilinti savęs pažinimą, spręsti pasikartojančias emocines ar santykių problemas.
  • Problematika: gilesniam asmenybės funkcionavimo, emocinių reakcijų, įsitikinimų pokyčiui, vaikystės patirčių, traumos ar šeimos įtakos tyrinėjimui, ilgalaikių elgesio ar santykių modelių perdirbimui.
• Ilgalaikė/giluminė terapija
  • Trukmė: 1 metai ir daugiau
  • Tikslas: esminis asmenybės struktūros, santykių su savimi ir kitais pokytis.
  • Problematika: asmenybės sutrikimams (pvz., ribiniam, priklausomam), pasikartojančioms gyvenimo krizėms, giliam savęs tyrinėjimui ir vidinės transformacijos procesui.

Jei tenka nutraukti psichoterapiją dėl nenumatytų aplinkybių, svarbu:

• Atvirai pasikalbėti su terapeutu. Net jei sprendimas jau priimtas, verta bent trumpai aptarti:
  • Kodėl tenka nutraukti terapiją? (finansai, sveikata, persikraustymas, perdegimas ir pan.)
  • Kaip dėl to jautiesi? (liūdesys, palengvėjimas, kaltė – visi jausmai normalūs)
  • Ką pavyko pasiekti terapijos metu?
  • Kas liko nebaigta, neišspręsta?

Šis pokalbis gali padėti uždaryti terapinį santykį, užfiksuoti pasiektą pažangą ir sumažinti „neužbaigtumo“ jausmą.

• Padėti sau po terapijos nutraukimo. Nutraukus terapiją:
  • Normalu jaustis sutrikusiam ar net kaltam (ypač jei nutrūksta stiprus terapinis ryšys)
  • Patartina skirti laiko refleksijai: kas veikia tavo gyvenime geriau, o kas liko sudėtinga?
  • Jei jaučiate, kad prireiks grįžti į terapiją, svarbu suvokti, kad tai yra ne žingsnis atgal, o brandus pasirūpinimas savimi.

• Aptarti galimybes tęsti terapiją vėliau (jei tai įmanoma). Pasitarti su psichoterapeutu, ar galėtumėte grįžti vėliau, kai aplinkybės pasikeis, aptarti alternatyvas: pigesnę terapiją, grupinę terapiją, emocinės paramos linijas ir kt.

Jei negali atvykti į suplanuotą psichoterapijos sesiją svarbiausia reaguoti atsakingai ir pagarbiai:

• Kuo anksčiau pranešti terapeutui. Parašykite, paskambinkite bent prieš 24 val.
• Išsiaiškinkite, kokia yra konsultacijos/sesijos atšaukimo tvarka

Kiekvienas psichoterapeutas gali turėti savo taisykles, bet dažniausiai taikomos šios (mūsų taip pat):

>24 val. anksčiau – nemokamai

<24 val. prieš – dalinis apmokėjimas (50 proc. kainos)

Nepranešta išvis – mokama pilna kaina

Svarbu: tai ne bausmė, o praktinė taisyklė – psichoterapeutai rezervuoja laiką tik jums ir negali jo skirti kitam klientui paskutinę minutę.

Viena svarbiausių psichologų/psichoterapeutų profesinių ir etinių pareigų – užtikrinti konfidencialumą. Viskas, ką pasakojate per sesijas, lieka tarp jūsų ir psichologo. Psichologas negali dalintis jūsų informacija su jūsų šeimos nariais, darbdaviu ar kitais specialistais (be jūsų raštiško sutikimo). Ši taisyklė galioja tiek gyvoms, tiek nuotolinėms sesijoms.

Visgi yra išimčių. Pagal įstatymus ir etikos kodeksus, psichologas privalo pažeisti konfidencialumą šiais atvejais:

• Pavojus gyvybei ar saugumui
  • Jei planuojate nusižudyti ar pakenkti sau ir kyla reali grėsmė.
  • Jei planuojate pakenkti kitam žmogui (pvz., smurto grėsmė, grasinimas).
  • Jei psichologas mano, kad jūs ar kažkas kitas yra rimtai pavojingas sau ar aplinkiniams.

Tokiais atvejais psichologas gali kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą, psichikos sveikatos įstaigas arba informuoti artimuosius (jei būtina saugumui užtikrinti).

• Smurtas prieš vaikus, pažeidžiamus asmenis
  • Jei psichologas įtaria vaikų ar senjorų išnaudojimą, nepriežiūrą ar smurtą, jis privalo apie tai pranešti atsakingoms institucijoms.
• Teisinės aplinkybės. Jei teismas oficialiai įpareigoja pateikti informaciją (pvz., psichologinė ekspertizė), psichologas gali būti priverstas dalintis duomenimis, bet tik tiek, kiek būtina.

Taip, dažnu atveju galima gauti psichologinę pagalbą tą pačią dieną, tik konsultacijos kaina būtų skaičiuojama dvigubu tarifu.