Ribos ir pyktis.

Galbūt esate pastebėję, kad tada, kai bandote užbrėžti kam nors ribas, jūsų viduje ima kilti pyktis.

Pykčio debesis

Psichologijos dr. Henry Cloud ir dr. John Townsend pažymi, kad kai tik žmonės pradeda sakyti teisybę, brėžti ribas ir imtis atsakomybės, kurį laiką juos supa „pykčio debesis“. Ėmęsi realių veiksmų, žmonės tampa jautrūs, emocingi bei įžeidūs. Aplinkiniai, imdami priekaištauti, gali dar labiau pakurstyti neigiamus jausmus, pavyzdžiui, kaltę ar gėdą, sakydami, kad šie pasikeitė, tapo nebe tokie draugiški ir malonūs.

Svarbu suvokti, jog pačios ribos pykčio mumyse neiššaukia. Neigiami jausmai kyla kaip signalas, kad mums kažkas negerai, jog reikia ginti tai, kas mums svarbu. Pyktis leidžia mums pasijusti pakankamai stipriems išspręsti sunkumus, suteikia jėgų apsiginti. Dėl to garsiai įvardijus kitiems apie savo savijautą, nusprendus keisti ribas, užvaldo įniršis, nes aiškiai suvokiame savo ankstesnę skaudžią patirtį, susijusią su jų ribų nepaisymu.

Besikeičiantis žmogus turi su pykčiu pagyventi, bet įniršis praeina.

Kuo žmogus jaučiasi tvirtesnis užbrėždamas ir įtvirtindamas ribas, tuo pykčio išgyvena mažiau. Visada geriau ne širsti, o užbrėžti ribą. Pavyzdžiui, ne piktinkitės, kad jūsų vaikas praleidžia per daug laiko prie kompiuterio, o apribokite naudojimąsi juo.

Skaitykite daugiau apie ribų nustatymą čia