Toliau tęsiu temą apie asmenines ribas. Noriu pateikti keletą pavyzdžių ir leisti jums pagalvoti, ką ribos kito ir savęs atžvilgiu mums suteikia.
Sunkumai su ribomis realybėje.
Susipažinkime su Edita, Robertu, Brigita ir Petru. Edita, dviejų vaikų mama, užsiėmusio vyro žmona, puiki šeimininkė. Dirbanti moteris jau visai nusikamavo, nes nebežino, kaip visiems įtikti, jaučiasi bejėgė ir bevertė tiek šeimoje, tiek darbe. Vaikai vaiposi ir skundžiasi, kad nenori valgyti jos pagaminto maisto, mokykloje abu turi nemažai problemų, o namuose nesitvarko, atsikalbinėja. Vyras ilgai dirba, o grįžęs iš darbo savo nuovargį lieja ant žmonos, dažnai kabinėjasi, pasišaipo, demonstruoja nepasitenkinimą tvarka namuose. Moteris nesijaučia laiminga ir darbe, nes kas tik netingi linkę pasinaudoti jos geranoriškumu padedat ir ji prisiima daugiau darbų, nei jai priklauso, už kuriuos niekas papildomai nemoka.
Didelės įmonės vadovas Robertas, garsėjantis ūmiu būdu, visišku nesivaldymu pavaldinių akivaizdoje, manantis, kad įmonėje yra dievas, galintis su savo pavaldiniais elgtis kaip tik nori. Toks pat elgesys jam būdingas ir namuose. Žmona taikstosi su jo pykčio protrūkiais, ir vis dažniau galvoja apie skyrybas, o vaikai daro viską, kad tik savo elgesiu neatkreiptų tėvo dėmesio, jaučiasi jo nemylimi ir nesuprasti. Nors pats vyriškis nori tikėti, kad yra visiems reikalingas, nepakeičiamas, vienintelis, žinantis, kas kam geriausia.
Brigita visada buvo linkusi padėti kitiems, visus išklausydavo, paguosdavo, prisimindavo, kasdien su šypsena veide. Draugėms pasiteiravus, kaip sekasi, visada atsakydavo, kad jai viskas gerai. Netgi tada, kai vyras išėjo pas kitą moterį, atrodė, kad greitai susitaikė su skyrybomis, niekam nesiguodė. Daugumai aplinkinių buvo didžiulė nuostaba, kai kaimynė ją surado išgėrusią per daug raminamųjų vaistų.
Petras, atrodo puikus vyras ir tėvas, dirba, išlaiko šeimą, prižiūri namus, tačiau žmona jaučiasi nelaiminga, nes bet koks noras išlieti nuogąstavimus dėl savo prastos dvasinės savijautos vaikų ar darbo atžvilgiu atsimuša kaip žirniai į sieną. Žmona jaučiasi, kad gyvena su žmogumi, kuris nepajėgus suprasti jausmų ir tai ją skaudina.
Akivaizdu, šie pavyzdžiai apie nelaimingus žmonės ir ribas. Kaip pasikeistų jų gyvenimai, jei jie staiga imtų paisyti savo ir kitų ribų? Bandykite nustatyti, į kokius žemiau pateiktus žmonių tipus jie panašūs.
Ribos ir asmenybės tipai.
Dauguma turime problemų dėl ribų, bet skirtingų. Tai priklauso nuo charakterio ir auklėjimo ypatybių. Klinikiniai psichologai dr. Henry Cloud ir dr. John Townsend išskiria keletą asmenybių tipų.
Nuolaidieji.
Nuolaidieji neturi aiškių ribų ir jos visai pranyksta susidūrus su kitų ypač valdingų žmonių reikalavimais. Nuolaidžiais žmonės tampa dėl įvairiausių priežasčių: baimės likti atstumtam ir vienišam, baimės įžeisti ar supykdyti kitą žmogų, bausmės baimės, nenoro būti sugėdintam, baimės būti blogu ar savanaudišku, dėl savo griežtos sąžinės priekaištų ir kitų dalykų.
Tokie žmonės tarsi chameleonai sugeba prisiderinti prie aplinkinių taip, kad kartais sunku juos pastebėti. Jie visada sutinka su draugų nuomone, pasiūlymais, kur eiti, ką veikti, todėl sunkiai pasipriešina ir blogiems dalykams, nors patys niekada nesugalvotų taip elgtis. Nuolaidūs žmonės ilgai tveria išnaudotojiškus ar net pavojingus santykius, kol suvokia, dėl ko taip kenčia. Net ir pasijutę palūžę sunkiai imasi permainų. Visada, kai tik tokiems žmonėms reikia pasakyti griežtą „ne“, jie pasijunta tarsi suparalyžiuoti ir negali to padaryti.
Vengėjai.
Kitokio tipo sunkumus dėl ribų patiria vengėjai, šie žmonės nesugeba paprašyti kitų pagalbos. Jiems sunku pripažinti, kad turi bėdų ir atsiverti kitiems. Būtent vengėjai supainioja ribas su sienomis. Aplink save jie pasistato aukštas sienas ir neįsileidžia į vidų net gėrio, jų širdis nepasiekiama. Tai kenkia jiems patiems, tuo pačiu atstumia kitus žmonės. Vengėjams atsiverti - beveik misija neįmanoma, todėl jie nesulaukia pagalbos ir jaučiasi dar blogiau. Jeigu pasitaiko, kad žmogus yra ir nuolaidus ir vengiantis, tai jis ne tik negali atsispirti blogiui, bet nesulaukia gerumo iš kitų, nes nesugeba paprašyti. Pasak psichologų dr. Henry Cloud ir dr. John Townsend, nuolaidūs vengėjai kenčia dėl „atvirkštinių ribų“. Jie neturi užtvarų ten, kur reikia, ir yra pasistatę jas ten, kur jų nereikia.
Tironai.
Tironai negerbia kitų žmonių ribų, sunkiai suvokia kitų ribas ir su jomis nenusitaiko. „Ne“ tironui reiškia iššūkį būtinai pakeisti kito nuomonę. Tik išoriškai šie žmonės atrodo labai stiprūs. Iš tiesų jie sunkiai prisiima atsakomybę už savo gyvenimą, todėl siekia valdyti kitus. Kadangi tironai siekia, jog kiti kuo daugiau padarytų už juos, yra suinteresuoti negirdėti kitų „ne“. Išnaudodami kitus, jie pasitelkia savo valdžią, manipuliacijas.
Dažniausiai tironiški žmonės dėl savo elgesio jaučiasi teisūs, jie tikrai mano turį galią su kitais elgtis kaip tinkami. Agresyvūs tironai iš viso nesuvokia, kad kiti turi kokias nors ribas. Jie stengiasi priversti kitus keistis tam, kad pasaulis kuo labiau prisitaikytų prie jo poreikių. Agresyviųjų tironų požiūris apie tai, koks turi būti gyvenimas, yra teisingiausias.
Tironiškiems žmonėms neįmanoma kitų priimti tokių, kokie jie yra. Jie negirdi kitų „ne“, bet jų „ne“ yra neginčijamas. Manipuliuojantys tironai elgiasi ne taip tiesmukiškai kaip agresyvūs. Jie bando kitus paveikti pasitelkdami palankias aplinkybes. Išprovokuodami kaltės jausmą, priverčia kitus vykdyti jų norus.
Manipuliatoriai paprastai nepripažįsta siekio valdyti, savo egocentriškumo. Tironai iš esmės yra nedisciplinuoti žmonės, sunkiai kontroliuojantys savo troškimus. Norus jiems reikia tenkinti čia ir dabar. Šiems žmonėms reikia išmokti įsiklausyti į kitų „ne“, suprasti kitų ribas, kad galėtų kontroliuoti savąsias. Tironai yra labai vieniši, nes kiti žmonės su jais santykius palaiko tik iš baimės, kaltės jausmo ar materialinių sumetimų. Giliai viduje tironai patys jaučia savo vienišumą, baime pagrįstų santykių trapumą.
Abejingieji.
Abejingieji nesugeba įsiklausyti į kitų poreikius. Abejingi žmonės negali padėti kitiems, nes jie nekenčia savo pačių netobulumo. Neapykantą savo pačių poreikiams perkelia aplinkiniams. Kiti elgiasi abejingai, nes yra taip įsigilinę į savo poreikius, kad nebesugeba pamatyti aplinkinių. Tokiu būdu jie atsiriboja, negalėdami suteikti kitiems to, ką galėtų.
Tiek valdingieji, tiek abejingieji rūpinasi tik savo problemomis, todėl jie nuolat ieško žmonių, galinčių patenkinti jų norus. Jie puikiai sugeba atrasti asmenis su netvirtomis ribomis, paklūstančius kitų valiai, lengvai prisiimančius atsakomybę už kitus žmonės. Ilgai nereikia ieškoti atsakymo į klausimą: „Kas nutinka, kai padėti mėgstantis ir nuolaidus žmogus sutinka valdingą ir nejautrų žmogų. Atsakymas: „Jie susituokia.“
Ar lengvai atpažinote, į kokius tipus panašūs Edita, Robertas, Brigita ir Petras? Koks asmenybės tipas sukėlė daugiausia emocijų?