Dažniausiai atrodo, jog nostalgijos jausmas kyla tarsi iš niekur. Ne taip dažnai gerus prisiminimus pavyksta sužadinti stengiantis tai padaryti. Kodėl staiga prisimename būtent tuos dalykus, o ne kitus?
Ar jums yra buvę, kad praeinanti pro šalį moteris staiga primena pirmąją mokytoją. Arba malonus obuolių pyrago kvapas nukelia į rudens vakarą, kai mama pasiūlydavo savo kepto obuolių pyrago. Gal esate pastebėję, kad staigus kažkokio kvapo dvelksmas jus nejučia nukelia į tam tikrus praeities įvykius, sužadina giliai paslėptus prisiminimus. Visai nereikia, kad toji moteris būtų panaši į mokytoją, o pyragas būtų toks pat skanus kaip mamos. Užtenka kvapo.
Kodėl kvapas turi didžiausią įtaką prisimenant? Howardas Eichenbaum Kognityvinės neurobiologijos laboratorijos Bostone direktorius aiškina, jog kvapas, keliaudamas nervais, sužadina smegenų sritis, kurios atsakingos už mūsų prisiminimus. Kai kvapas patenka į nosį, jis nervais keliauja į uoslės svogūnėlius, kuriuose kvapas pradedamas šifruoti. Uoslės svogūnėliai yra limbinės sistemos dalis, kuri atsakinga už mūsų emocijas. O iš ten informacija nesunkiai patenka į amygdalą, kur kvapas susiejamas su emociškai jautriais prisiminimais. Ir štai užuodę obuolių pyragą – mes jau vaikystės namuose gardžiuojamės mamos keptu skanėstu. Arba mokykloje iš suolo žvelgiame į mylimą mokytoją.
Kvapo ryšys su smegenų amygdala yra vienas iš nostalgijos jausmo sužadintojų. Pasak neurologo Dr. Ron DeVere, emocinę atmintį mes įjungiame retokai.
Žmonės stengiasi prisiminti koncentruodamiesi į detales, bet ne į jausmus, todėl dažnai negalime prisiminti tam tikrų dalykų, kuriuos norėtume „atgaivinti“.
Kvapas mus nuveda tiesiai ten, kur prisiminimai gyvena ir sąveikauja su emocijomis, todėl jis greičiausiai įžiebia nostalgijos kibirkštis. Vaizdiniai prisiminimai mažiau patikimi, nes sąveikauja su sritimis, atsakingomis už mąstymą, kuris gali iškraipyti realybę. Prisiminimai dėka kvapo patikimesni, nes sužadina emocijas, o jausmas meluoja retai, nebent patys norime save apgaudinėti. „Užuosdami kvapą, mes sužadiname savo emocijas, ir tai ką jaučiame - labai labai arti tiesos“, - teigia psichologijos profesorius Ken Heilman.
Nostalgija gali gydyti.
Kai kurie žmonės nostalgijos jausmą išgyvena kelis kartus per metus, kiti – kelis kartus per savaitę. Tai priklauso nuo amžiaus. Vyresni į ilgesingums jausmus panyra dažniau, jaunesni tai išgyvena rečiau. Taip pat pastebėta, jog linkę labiau nerimauti žmonės, nostalgijos jausmą patiria dažniau, ir malonūs prisiminimai juos veikia teigiamai, padeda išvengti stipresnių nerimo epizodų.
Aiškindamasis nostalgijos prigimtį, socialinis psichologas Clay Routledge atliko eksperimentą, kurio metu vienos tiriamųjų grupės paprašė prisiminti situacijas, kurių metu jie pajusdavo nostalgijos jausmą. Pastebėta, jog šią emociją dažniau sukelia kiti negatyvūs išgyvenimai, ypač vienatvė. Kiti eksperimento dalyviai skaitė vieną iš istorijų, sukeliančių neigiamus, neutralius ir pozityvius jausmus. Įdomu tai, jog istorija apie kilusį cunamį išprovokavo daugiau nostalgiškų jausmų nei straipsniai apie kosmosą ar poliarinių meškų gimimą. O kuo tai gali mums padėti?
Prastas savęs vertinimas ar nevilties jausmas taip pat dažnokai gali žadinti nostalgiją. Liūdesio akimirkomis negalvojame apie tai, kaip vairuojame ar mokame mokesčius. Tada prisimename puikius laikus, kai leidome laiką su draugais, šeimos vakarienes, galbūt apie ypatingas akimirkas: vestuves, vaikų krikštynas, diplomų teikimo šventes. Pasak Clay Routledge, nostalgija gali padėti. Ji padeda labiau pasitikėti savimi ar papuolus į nevilties spąstus.
Kai atrodo, jog nieko nebesugebate, nuvertinate save ir savo pasiekimus, kada galvojate, jog gyvenimas praranda prasmę, nostalgiški malonūs prisiminimai gali paskatinti vėl iš naujo patikėti savimi, dabarties bei ateities galimybėmis ir veikti gydančiai.
Minėtas mokslininkas teigia, jog nostalgija yra vienas iš vidinių žmogaus resursų, panardinančių į prisiminimų gelmę, kurioje vėl atrandame savo galimybes, apie kurias buvome pamiršę. Būtent teigiamuose prisiminimuose slypi tas „aš“, kuriuo galime pasidžiaugti, pasididžiuoti ir iš jo pasimokyti bei atrasti jėgų įveikti sunkumus. Šiuo metu mokslininkai dar tiria, ar nostalgijos jausmo sužadinimas galėtų padėti valdyti sergančiųjų stresą gydymosi metu.
Parengė psichologė Sonata Vizgaudienė