„Bevaikius kamuoja vienas rūpestis, tėvus – tūkstančiai širdgėlų“ (Turkų patarlė).
Nevaisingumo problema. Vaiko gimimas - natūralus ir įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Tradicinė šeima daugeliui neįsivaizduojama be vaikų. Tėvystė laikoma normaliu socialiniu reiškiniu ir tie žmonės, kurie negali susilaukti vaikų, išgyvena asmeninę tragediją. Poros jaudinasi, kad jų padėtis visuomenėje yra kitokia, jų draugai, turintys vaikų, skiriasi interesais ir kitokiu gyvenimo būdu. Tokia situacija, kai negali pasiekti to, kas atrodo taip natūralu ir įprasta, veda prie neigiamų jausmų, kontrolės praradimo ir bejėgiškumo. Pati nevaisingumo diagnozė, gydymas vaistais, kasdienis nevaisingumo patyrimas paliečia abu: tiek vyrą, tiek moterį. Negalėjimas susilaukti vaikų keičia vedybinius santykius, kokybiškai keičiasi santykiai ir su aplinkiniais. Dėl patiriamo bendruomenės spaudimo susilaukti biologinio vaiko, nereta šeima jaučiasi prislėgta ir tarsi užspausta į kampą. Visa tai veda į dar didesnę įtampą ir išgyvenamą sielvartą. Šalia patiriamų emocinių išgyvenimų, problemą spręsti riboja ekonominiai sunkumai, ir nors gydymo procedūros yra labai brangios, nereta šeima priversta apriboti kitas materialinio aprūpinimo reikalaujančias sritis. Daugeliui šeimų nevaisingumas - skaudus patyrimas, ypač skausmingas ir giliai išgyvenamas, paliečiantis visas gyvenimo sritis. Neretai nevaisingumas prilyginamas gyvenimo krizei, lydimai depresijos, nusivylimo, pykčio ir kaltės jausmų ir gali tapti visa apimančia ir neatidėliotinai sprendžiama problema.
Nevaisingumas − negalėjimas pastoti per vienerius metus šeimai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių. Nevaisingumas įtrauktas į PSO tarptautinių ligų klasifikaciją. Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 10 iki 20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją, net apie 25 proc. porų negali susilaukti vaikų. Epidemiologiniais skaičiavimais Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų. Apie 40 proc. porų - nevaisingumo problemų turi vyras; apie 40 proc. porų – moteris; apie 20 proc. porų – problemų turi abu arba nevaisingumo priežastis nežinoma.
Nevaisingumo priežastys ir mechanizmai. Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio. Apie 20 proc. lieka neišaiškintas - neaiškios kilmės nevaisingumas. Neaiškios kilmės nevaisingumo atveju ir vyro, ir moters tyrimai rodo, kad jų reprodukcinė sistema yra normali.
Moterų nevaisingumo priežastys:
Hormoninės pusiausvyros sutrikimai (policistinės kiaušidės, ankstyvoji menopauzė, hiperprolaktinemija).
Nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos (pilvo chirurginės operacijos, apendikso trūkis, sukeliantis pilvaplėvės uždegimą, dėl kurio išsivysto sąaugos. Susiaurėję ar visiškai užakę kiaušintakiai. Kiaušintakių gali visai nebūti, jei jie buvo pašalinti operacijos metu, pvz., dėl negimdinio nėštumo).
Nepraeinami kiaušintakiai (dubens uždegiminės ligos, pvz. chlamidiozė).
Endometriozė - serga iki 10 proc. vaisingo amžiaus moterų.
Autoimuninės sistemos sutrikimai.
Vyrų nevaisingumo priežastys. Problemos paprastai yra susijusios su nekokybiška sperma (pvz., nenormalus spermatozoidų kiekis, judrumas ir morfologija).
Ligos, galinčios pakenkti spermos kokybei:
Įgimtos - genetinės kilmės.
Įgytos - infekcinis parotitas (kiaulytė), tuberkuliozė, lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidiozė, gonorėja, sifilis), gripas, endokrininiai sutrikimai, tokie kaip skydliaukės ligos, cukraligė ir kt.
Vaistai - chemoterapija, hormoniniai vaistai ir t.t.
Autoimuninės sistemos sutrikimai.
Neaiškios kilmės nevaisingumas. Gal ne visas medicinines priežastis gali nustatyti šiuolaikiniai medicinos tyrimai...?
Nevaisingumo mechanizmai. Frank van Balen, apžvelgdamas literatūrą, susijusią su nevaisingumu, išskiria 4 modelius, kuriais siekia paaiškinti, koks yra ryšys tarp nevaisingumo ir psichologinių problemų.
Psichologinės priežastys sukelia nevaisingumą. Psichoanalitikės H. Deutsch manymu, neįsisąmonintas nerimas dėl motinystės ir seksualumas yra pagrindiniai mechanizmai, sukeliantys nevaisingumą, ir dažniausia nevaisingumo priežastis yra neįsisąmoninta baimė. Slaptas psichologinis konfliktas visada yra pagrindinė nevaisingumo priežastis.
Neaiškios kilmės nevaisingumo psichogeninis aiškinimas. Buvo įrodyta, kad egzistuoja ir somatinės nevaisingumo priežastys. Pripažinta, kad genetiniai faktoriai, tam tikros ligos ir infekcijos gali būti nevaisingumo priežastimi be jokių psichologinių veiksnių įsikišimo. Psichoanalitinėje literatūroje pasirodė nauja mintis, kad moteriško nevaisingumo priežastimi gali būti ambivalentiškas, simbiozinis „nesavarankiško tipo” motinos-dukters santykis.
Psichologinių pasekmių modelis. Manoma, kad nevaisingumas, bevaikystė gali privesti prie psichologinių problemų, tokių kaip stresas, pyktis, depresija, žema savigarba, seksualinė disfunkcija. Psichologinis distresas gali būti sukeltas nevaisingumo, jo gydymo arba gali kilti dėl to, kad nesulaukiama vaikų, kaip bevaikystės rezultatas. Nevaisingumas jau pats savaime yra stresinė ir kelianti grėsmę tapatumui patirtis.
Sutinkama, kad nevaisingumas yra neigiamas gyvenimo įvykis, kuris tampa streso priežastimi. Taigi psichologinės problemos gali būti streso šaltiniu ir taip sukelti hormoninį disbalansą. Tyrimų duomenimis, aukštas streso lygmuo siejasi su žemesne nėštumo tikimybe. Visgi Van Balen manymu, dar nepakankamai įrodytas psichogeninių mechanizmų poveikis nėštumo tikimybei.
Streso reikšmė reprodukciniams sutrikimams. Nevaisingumo ir psichologinių problemų sąsajos pradėtos aiškinti psichoanalitiniu požiūriu, dabar labiau siejamos su streso teorija, kuria siekiama paaiškinti patiriamo streso bei streso dėl nevaisingumo gydymo, poveikį vaisingumo problemoms. Daugelio tyrimų duomenimis nustatyta, kad yra ryšys tarp streso ir reprodukcinės sistemos nepakankamumo. Patiriama kasdienė psichologinė įtampa/stresas sukelia reakcijas smegenyse. Įsijungia imuninė, endokrininė ir nervų sistemos, atsakydamos į streso poveikį. Žinoma, kad stresas sukelia streso hormonų išsiskyrimą (kortikotropinus, gliukokortikoidus ir pan.). Neurohormonai aktyvina simpatinės nervų sitemos veiklą. Imuninė sistema reaguoja, sukeldama priešuždegimines reakcijas, netoleruoja nėštumo. Moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad psichologiniai veiksniai gali atlikti svarbų vaidmenį nevaisingumui, tačiau pastaruoju metu yra išaugęs susidomėjimas stresu bei kaip nevaisingumo gydymas siejasi su psichologiniais kintamaisiais.
Psichologiniai nevaisingumo aspektai. Nevaisingi žmonės susiduria su trigubu konfliktu: 1) žmogaus viduje; 2) vyras – moteris; 3) šeima – visuomenė.
Nevaisingumo padariniai moterims:
Sunkus emocinis išgyvenimas. Moterims nesugebėjimas pagimdyti vaiką – pats sunkiausias emocinis išgyvenimas iš visų patirtų gyvenime. Susiduriančios su nevaisingumo problema moterys patiria tokius pat stiprius jausmus kaip sergančios onkologinėmis ligomis, patyrusios insultą ir pan.
Moteriškumo praradimas. Motinystė dažnai neatsiejama nuo moteriškumo sampratos, todėl moterys, negalinčios pastoti, be medikų pagalbos dažnai jaučiasi praradusios lyties vaidmenį. Jos išgyvena vidinę krizę, nes tapti motina yra norma. Daugeliui nevaisingų moterų sumažėja savivertė ir iškyla tapatumo problema.
Platus įvairiausių neigiamų išgyvenimų spektras. Moterys, norinčios turėti vaiką ir turinčios sunkumų pastoti, susiduria su fizine ir emocine, protine ir dvasine, bendravimo, profesine ir finansine kančia. Negalėjimas pastoti ar nevaisingumo diagnozė frustruoja, pribloškia ir yra labai skausmingas toms, kurios iki tol manė, kad sugebės pastoti ir turės vaiką, kai tik užsimanys. Kiekvieną mėnesį, po didelės vilties, lydi skaudus praradimo jausmas. Nusivylimo jausmai dažnai lydimi agresyvių minčių sau ir kitiems. Labiau išreikštas kaltės, nepilnavertiškumo jausmas.
Nevaisingumo padariniai vyrams:
Dviprasmiškas požiūris į vyrų nevaisingumą. Manoma, kad vyrai mažiau liūdi dėl nevaisingumo negu moterys ir svarstoma, ar yra skirtumas tarp motinystės ir tėvystės tapatumų. Daugelis vyrų nori turėti vaikų ir šeimą, tačiau skiriasi savo pragmatišku požiūriu į tėvystę ir vaikus. Neturėti vaikų vyrams nėra pats blogiausias atvejis gyvenime. Jie paklusniai vykdo tai, ko iš jų reikalaujama gydymo metu ir nelinkę išreikšti savo neigiamus jausmus. Dėl to moteriai gali susidaryti įspūdis, kad partneris yra nejautrus. Visgi teigiama, kad vyrų patiriamas psichologinis sielvartas ne ką mažesnis nei moterų. Ypač akivaizdus psichologinis sielvartas vyrams tuo laikotarpiu, kai prasideda gydymo režimas, tačiau jie pasižymi stipresniu psichologiniu atsparumu nei jų žmonos.
Tapatumo problema. Vyrai jaučiasi praradę vyriškumą, juos žeidžia aplinkinių reakcija, nesupratimas, pašaipios užuominos vaikų turėjimo tema.
Nevaisingumo įtaka šeimos gyvenimui.
Tarpasmeniniai santykiai. Nevaisingumas gali būti įtemptų vedybinių santykių priežastimi. Besivystančiose šalyse vyrai labiau linkę laikyti savo žmonas atsakingas už nevaisingumą, todėl daugelis moterų dėl problemos apkaltina save. Yra tyrimų, pagrindžiančių, kad santykiai šeimoje tik sutvirtėja, bendra nelaimė verčia susitelkti. Vis dėlto šeima patiria krizę ne tik išoriškai, dėl stigmatizavimo poveikio, bet ir viduje. Jei vedybiniai ir seksualiniai santykiai pirmais gydymosi metais beveik nesikeičia, tai po trečiųjų žymiai pablogėja.
Intymūs santykiai. Dažnai intymus gyvenimas transformuojasi į „privalomą darbą”, tampa tik pastojimo priemone. Nuolatinis lytinių santykių planavimas porai sukelia papildomą stresą, atima spontaniškumą ir paverčia seksą į namų ruošą, o ne kažką malonaus. Pats lytinis aktas gali tapti poros nevaisingumo priminimu.
Socialiniai nevaisingumo aspektai.
Suvokta stigma. Socialinių normų neatitikimas. Poros dažniausiai jaudinasi dėl pasikeitusios socialinės padėties, nes dauguma aplinkinių, draugų jau turi susilaukę vaikų. Juos skiria skirtingi interesai, gyvenimo būdas. Normų neatitikimas sukelia neigiamus pokyčius: mažėja savigarba, lydi intensyvūs neigiami jausmai ir graužatis, kaltė. Asmenys, kurie jaučiasi labai stigmatizuoti, nevaisingumo atskleidimą sieja su pažeminimu, dėl to patiria dar stipresnį sielvartą bei mažiau ieško socialinės pagalbos.
Neigiamas aplinkinių požiūrio interpretavimas. Daugelis moterų neigiamai interpretuoja kitų elgesį: mano, kad kiti menkina, neužjaučia ir yra žiaurūs jų atveju. Net ir mažiausias komentaras ar gestas gali būti suprastas kaip kaltinanti ir žeidžianti užuomina. Atitolti nuo kitų verčia baimė patirti dar didesnį skausmą.
Reali stigma. Nevaisingos poros artimuosius, draugus, bendradarbius paveikia emocinės ir socialinės nevaisingumo pasekmės. Daugelis kamuojasi, nežinodami, ką pasakyti ir kaip tokioje situacijoje elgtis. Artimieji jaučiasi sutrikę ir vengia aptarti problemą. Daugelis aplinkinių negali tinkamai palaikyti, nes per mažai žino apie medicininius ir psichologinius nevaisingumo aspektus. Nepaisant gerų aplinkinių norų, jie neretai savo komentarais, vertinimais ar patarimais užgauna. Iš kitos pusės, visuomenėje dar paplitę nevaisingų porų kaltinimai palaidu gyvenimo būdu, abortais, kontraceptikų vartojimu ir pan.
Psichologiniai nevaisingumo gydymo aspektai. Daugeliui pagalbiniai apvaisinimo būdai yra vienintelė galimybė susilaukti savo kūdikio. Ilgas gydymas reikalauja ne tik daug fizinių, emocinių, bet ir finansinių jėgų. Poras, atliekančias medicinines intervencijas, lydi emocijų kaita, o po ilgesnio gydymo - chroniškos reakcijos. Didžiausia emocinė įtampa, pacientų teigimu, lydi gydymo metu prieš pat nėštumo testo atlikimą ir esant neigiamam jo atsakymui. Po nesėkmės ciklo lydi aštri depresija, susierzinimas trunka daug savaičių, o pilnai atsigauti pavyksta po pusmečio. Emocionalūs atsakai nevaisingumui ir jo gydymui yra depresija, pyktis, kaltė, nusivylimas ir liūdesys. Abu šeimos asmenis lydi psichologinis sielvartas ir bejėgiškumas. Jei pradžioje gydymo įsižiebia didelė viltis, toliau, po kiekvienos nepavykusios procedūros, lydi skausmingi išgyvenimai, depresija, kaltė ir nusivylimas savimi.
Finansiniai, etikos, religiniai sunkumai. Finansinės problemos susijusios su gydymo procedūromis, kurios yra labai brangios, valstybės nekompensuojamos. Etikos dilemos iškyla svarstant anoniminės spermos ar kiaušialąstės donorystės, surogatinės motinystės galimybes. Religinių klausimų sprendimo sunkumus sukelia pats gydymas, kurio metu atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, susiduriama su dilema: susilaukti vaiko gydytojų pagalba ar laikytis tikėjimo nustatytų religinių normų.
Psichologinės ir socialinės paramos galimybės Lietuvoje.
Vaisingumo asociacija, įkurta 2005 m., atstovauja negalinčioms vaikų susilaukti šeimoms, gina jų interesus bei užsiima švietėjiška veikla. www.vaisingumoasociacija.lt
Tarptautinė Nevaisingumo Asociacija (The National Infertility Association), įkurta 1974 m., yra nekomercinė organizacija, skatinanti reprodukcinę sveikatą ir siekianti lygių galimybių visoms šeimoms, vyrams ir moterims, patiriantiems nevaisingumą ar kitus reprodukcinius sutrikimus. http://www.resolve.org