Yra daug diskusijų, ar žmogus gimsta su įvairiomis charakterio savybėmis, ar jas įgyja gyvenimo eigoje. Neretai kyla klausimų, ar galima tam tikras savybes pakeisti. Manoma, kad žmogus gimsta jau turėdamas tam tikrą temperamentą, kuris keičiasi nežymiai. Bet tam tikras savybes pakoreguoti tikrai įmanoma. Juk galime vaikus mokyti geraširdiškumo, užuojautos, tvarkos ir pan., bet jei vaikas iš prigimties lėtas ir daug ką daro neskubėdamas, sunku bus jį pagreitinti.
Nors vaikystėje temperamentas tik formuojasi, jau galime pastebėti kertinius bruožus, kurie bus būdingi ir žmogui suaugus.
Pirmiausia norisi prisiminti keturis populiariausius žmonių tipus, suskirstytus pagal temperamentą, - jau mūsų vaikučiai gali turėti sangviniko, choleriko, melancholiko ar flegmatiko bruožų. Pakartokime temperamento savoką – tai įgimtos žmogaus emocinės reakcijos, paremtos tam tikra psichikos veikla (greitesne, lėtesne), sugebėjimas į įvairias situacijas reaguoti jam priimtinu būdu. Nors temperamentas yra įgimtos centrinės nervų sistemos savybės, bet kaip tos savybės pasireiškia jau priklauso nuo paties žmogaus auklėjimo ir valios bei pasirinkimo. Svarbu suprasti, kad nėra „geresnių“ ar „blogesnių“ temperamento tipų, stipresnių ar silpnesnių temperamento pusių. Tiesiog mes visi skirtingi. Ir sunku būtų surasti labai „grynus“ bet kokio temperamento atstovus. Tiesiog turime daugiau kažkokiam temperamentui būdingų savybių.
Vaikų temperamentai. Aktyvus sangvinikas. Tokie vaikučiai labai judrūs, mėgstantys keisti veiklas, jie emocionalūs ir jautrūs naujiems įspūdžiams. Šie vaikai greitai supranta ir priima žaidimo taisykles, jie gali greitai suprasti ir įsijausti į situaciją, bet taip pat greitai ir pereiti prie kitos veiklos. Net iš jo veido lengva pastebėti nuotaiką, kaip jis tuo metu jaučiasi. Vaikučiai pakankamai darbštūs, sugeba greitai susitelkti, greitai įsisavina naujoves. Jie greitakalbiai. Sangvinikai labai bendraujantys, turi daug draugų, dažnai kitiems pasiūlo naujas idėjas kuo užsiimti, lengvai prisitaiko prie naujų taisyklių ir reikalavimų. Jie geriau prisitaiko darželyje ir noriai jį lanko. Patarimai tėveliams. Tokie vaikučiai labai nesigilina ir gana paviršutiniškai išjaučia bei išreiškia emocijas, todėl nėra pakankamai jautrūs ir kitų emocijoms. Didelis judrumas neleidžia jiems ilgiau susikoncentruoti į vieną veiklą, jie dažniausiai skuba ir būna išsiblaškę. Šiuos sunkumus padeda įveikti veiklos planavimas, konkrečių tikslų iškėlimas. Geriau didesnius darbus, kuriems reikia susikaupti ir atlikti atsakingai, padalinti į mažesnes dalis. Jei nepasiūloma nauja veikla, vaikučiui sangvinikui darosi nuobodu, todėl svarbu juos kuo dažniau girti ir įtraukti į įdomią veiklą.
Energingas Cholerikas. Kaip ir sangvinikai, tai aktyvūs vaikai, visada trykštantys energija. Jų judesiai išraiškingi, tvirti, demonstruojantys pasitikėjimą savimi. Jausmus išreiškia išreiškia aiškiai, stipriomis emocijomis. Tokie vaikai labai impulsyvūs, dažnokai nesivaldantys, nekantrūs, greitai įsiplieskiantys. Jų nuotaikos keičiasi taip greitai, kad aplinkiniams net sunku suprasti, kas atsitiko. Mėgsta bendrauti, bet labai greitai įžiebia ar įsivelia į konfliktus su bendraamžiais. Cholerikai užsispyrusiai ir kantriai siekia savo tikslų. Taip pat atsakingai atlieka pavestus darbus, todėl kartais sunkiai perkelia dėmesį iš vienos veiklos į kitą . Patarimai tėveliams. Atkreipkite dėmesį į vaikučių impulsyvumą ir jausmų nestabilumą. Jei pasijaučia nuskriausti, gali prarasti gebėjimą suvaldyti savo jausmus ir greitai ne pačiais priimtiniausiais būdais išlieti savo neigiamas emocijas. Bendraujant su tokiais vaikučiais geriau vengti griežto bei įsakmaus tono, nes priešingu atvejų galite sulaukti neigiamos audringos jų reakcijos. Kiekvieną jo poelgį geriau įvertinti neatidėliojat, o svarbiausia, kad įvertinimas būtų teisingas, kad ir koks jis būtų. Atkreipkite dėmesį į mažųjų cholerikų kūrybingumo ugdymą, taip pat skatinkite savarankiškumą, gebėjimą patiems spręsti savo problemiškas situacijas.
Užsispyręs Flegmatikas. Šie vaikučiai nepasižymi aktyvumu, jiems sunku vieną veiklą pakeisti kita, nes jie apskritai lėti. Jų lėtesni judesiai, neaktyvi veido mimika, kalba taip pat neskubėdami. Vaikučiams flegmatikams būdingi gilūs, pastovūs ilgai besitęsiantys jausmai bei nuotaikos, bet ne visada aplinkiniai gali tuos jausmus pastebėti ir suprasti. Tokie vaikai užsispyrę darbštuoliai, savo tikslų galintys siekti ilgai ir kantriai, bet tuo pačiu ir nesiskubindami. Patarimai tėveliams. Mokykite vaikus įvardinti bei išreikšti emocijas, savo pavyzdžiu parodykite, kaip tai reikia daryti. Būkite atidūs, stenkitės kantriai juos išklausyti. Padėkite jiems suprasti, kad įvairius darbus ar uždavinius galima atlikti ar spręsti keletu skirtingų būdų. Leiskite jiems pavestas užduotis atlikti jiems priimtinu tempu, neskubinkite. Nekelkite nereikalingo streso greitai keisdami vaiko veiklas.
Mąslus melencholikas. Šio temperamento vaikučiai mažai aktyvūs, jų mimika bei judesiai neišraiškingi, balsas tylus. Jausmai stiprūs, gilūs, bet pastebėti juos sunku, nes jų tiesiog neišreiškia, neatskleidžia. Labai jautrūs, greitai pravirkstantys dėl įvairiausių dalykų. Melancholikai labai savimi nepasitiki, nesavarankiški, vengia sunkumų. Mėgsta vienatvę. Jiems trūksta energijos, greitai pavargsta. Jų dėmesys nepastovus, reakcijos sulėtėjusios, psichinių procesų tempas taip pat lėtesnis. Patarimai tėvams. Atkreipkite dėmesį, kad tokie vaikučiai labai pažeidžiami. Jei melancholoiškas vaikas bus labai spaudžiamas, tėvai sieks jį pakeisti, užaugęs gali tapti savimi nepasitikinčiu, pastovis nevykėliu, užsidariusiu, viskuo nepatenkintu surūgėliu. Bendraujant su tokiu vaikučiu išlaikykite ramų toną, venkite ironijos, jos nesupras ir jausis įskaudintas, tada gali atsiriboti. Melencholišką vaiką reikia pastoviai pastūmėti į kažkokią priimtiną veiklą, padrąsinti, pagirti, pasidžiaugti, kad jis ėmėsi darbo ir sugeba ją tinkamai atlikti. Pastūmėkite į situacijas, kuriose jis pats galėtų priimti sprendimus, parodyti savo valią.
Garsus psichologas K. G. Jungas išskyrė intravertišką ir ekstravertišką asmenybės tipus, kurie vėliau, ypač kalbant apie vaikus, buvo papildyti. Vaikai ekstravertai labai energingi, atviri išoriniam pasauliui, mėgstantys plepėti, kada reikia ir kada ne. Jie būna bendraamžių kompanijų sielomis ir užsiėmimų, žaidimų organizatoriais. Mažieji ekstravertai siekia lyderiauti, nes jiems patinka jausmas, kai visi jų klauso, tokia lyderystė nėra pozityvi, nes nesutalkta į kažkokį bendrą tikslą, o labiau į siekį, kad kiti paklustų. Labai svarbu ugdyti tokių vaikučių atsakomybės jausmą, nes priešingu atveju jie tampa mažais diktatoriais „šokdinančiais“ aplinkinius „pagal savo dūdelę“, nes jie tiesiog siekia gauti kuo daugiau laisvės. Ir jam augant susikalbėti su juo darosi vis sunkiau. Kadangi jie lengvai viskuo susižavi, todėl daug kuo domisi ir dalyvauja įvairioje veikloje, kokia tik jiems yra pasiekiama ar pasiūloma. Vaikučiai ekstravertai labai emocingai išreiškia savo jausmus, jei džiaugiasi, tai pastebi visi. Jei liūdi ar jaučiasi nuskriausti, tai apsipila ašaromis.
Vaikai intravertai labai uždari, tyleniai, juos sunku išjudinti veiklai. Atrodo, kad jie visada klausosi auklėtojų ar mokytojų, bet ne visada taip ir būna. Jei vaikas prieš visus turi pademonstruoti, ką jis moka, dažniausiai jam tai pavyksta prasčiau, nei jis žino. Tiesiog jis neišdrįsta tinkamai pasirodyti. Svarbu, kad tėvai su tokiais vaikai būtų supratingi ir ne per griežti, nes intravertiški vaikai linkę į nepasitikėjimą savimi. Vis dėlto ūgtelėję intravertai moka pastovėti už save, o jei tampa lyderiais, tai sugeba vadovauti darydami lyg nepastebimą stiprią įtaką, be nereikalingų kalbų ir emocijų.
Intuityvaus tipo vaikai pasižymi lakia vaizduote, mokėjimu fantazuoti. Tokie vaikai labai mėgsta kūrybą - piešti, lipdyti ir pan. ir dar tuo užkrėsti kitus vaikus. Šiems vaikučiams ypač sunku laikytis tvarkos. Paūgėję mėgsta kurti eilėraščius, pasakojimus. Jie dalyvauja parodose, kūrybiniuose konkursuose, kur pademonstruoja puikius sugebėjimus.
Intuityvaus tipo mažyliai dažniausiai išsiblaškę, tarsi „skraidytų padebesiuose“. Šie vaikai mėgsta gamtą, žavisi viskuo, kas gražu. Suaugusieji turėtų tai skatinti ir padėti ugdyti, nes augant šios savybės paprastai darosi ne tokios ryškios. Intuityvaus tipo vaikai labai nepraktiški, todėl kai kurie elgesio motyvai gali būti nepaaiškinami ir nesuprantami kartais net jiems patiems. Jiems būna ne taip lengva atlikti, rodos, paprastas buitinės užduotis. Intuityvūs ekstravertai veržiasi patirti kuo daugiau įspūdžių, o intuityvūs intravertai kaip tik labai įsijaučia į savo fantazijas. Intuityvaus tipo mažyliams reikia sudaryti kuo palankenes sąlygas kurti ir reikštis vaizduotei. Slopinamas kūrybinis pradas vėliau gali dingti ir nebepasireikšti. Nors šie vaikučiai atrodo jautrūs ir reikalingi globos, jų negalima per daug lepinti, kad netaptų infantiliais suaugėliais.
Sensorinio tipo vaikai mėgsta lipdyti įvairias figūras, žaisti su kaladėlėmis bei konstruoti įvairius dalykus. Jau vaikystėje stipriai pasireiškia jų gebėjimas statyti, konstruoti, kuris augant tik stiprėja. Šie vaikai noriai padeda tėvams dirbti įvairius remonto darbus. Iš kitų išsiskiria tuo, kad nuolat ardo ir iš naujo surenka įvairius buitinius prietaisus. Sensorinio tipo vaikai yra taupūs, tik reikia stebėti, jog ta savybė neperaugtų į godumą. Kadangi ženklus ir simbolius jie įsisavina ir supranta lengviau, paprastai anksčiau išmoksta skaityti ir skaičiuoti. Labai anksti šiuos vaikus pradeda dominti kompiuteris, juo naudotis išmoksta paprastai ir greitai. Kai, pavyzdžiui, intuityvaus tipo vaikams kompiuteriu naudotis nelengva, nes ilgai negali atsiminti, koks mygtukas kokią funkciją vykdo. Sensorinio tipo vaikai labai jautriai skiria spalvas ir atspalvius, todėl jie mėgsta piešti. Tam tikros vyraujančios charakterio savybės, kurios turi probleminį atspalvį.