Būtent tėvai išmoko vaikus sugebėjimo brėžti ir toleruoti kito ribas. Bendravimo pavyzdžių šeimoje lietomis plytomis jie stato vėlesno gyvenimo santykius. Tėvai, auklėdami vaikus, privalo nustatyti jų amžiui tinkančias ribas bei išmokyti atžalas nubrėžti savo ribas kitiems. Ką tai duoda vaikui? Kokia viso to nauda?
Knygų apie auklėjimą autorius John Gray teigia, jog vaiko ribų ugdymas reiškia atsakomybės jausmo lavinimą. Tai pasieksime mokydami įvairiose situacijose reikalingos drausmės. Drausmė yra ne kas kita, o išorinė riba, reikalinga vaikų vidinėms riboms ugdyti.
Pasak psichologijos Dr. Henry Cloud ir dr. John Townsend, drausmė suteikia vaikui saugumo jausmą, kol jo charakteris sustiprėja, kad galėtų apsieiti be jos. Gerai taikoma drausmė visada skatina vaikus išsiugdyti vidinius nuostatus ir prisiimti daugiau atsakomybės. Brėždamas ribas kitiems vaikai privalo mokėti ir turėti stiprybės pasakyti: „Ne“, „Aš nesutinku“, „Aš to nedarysiu“, „Verčiau susilaikysiu“, „Liaukis!“, „Man skauda“, „Tai neteisinga“, „Tai yra blogai“, „Man nepatinka, kai tu prie manęs lietiesi“ ir pan. Svarbiausia savo pavydžiu vaikams rodykime, kas yra teisinga, kaip gerbti savo ir kitų ribas.